Sämimuseo Siida já Kiasma oovtâstpaargon: Ohtsâščáitáldâh, mii lekkâs kiđđuv, oovdânpuáhtá vijđáht sämmilii tááláštaiđuu

Kiasma já Sämimuseo Siida ohtsâščáitáldâh Ohtii áinooh čuákkee oohtân sämmilii já sämmilijd kyeskee tááláštaiđuu Suomâ, Ruotâ já Taažâ Säämist. Čáitáldâh lekkâs Kiasmast njuhčâmáánu 27. peeivi 2026. Uási čáitálduvâst puáhtá uáiniđ maŋeláá roovvâdmáánu 2026 rääjist Siidast, Anarist.

Säämi, mii lii tääl neelji staatâ kuávlust, lâi lemin jo ovdil tave-eennâmlii staatâibárdâs teikâ aalmuglâšvuotâjurduid. Čáitáldâh puáhtá oovdân tááláštaiđuu, mii joođeet tarkkuđ sämmilâšvuođâ sii jieijâs muštâlem peht. Oovdân pajaneh maaŋgâkerdisiih vuáttámušah, main sämmilâšvuotâ siäilu ellen já juátká elimis ulguubeln asâttum ráhtusijn peerusthánnáá.

Čáitálduvâst láá mieldi paijeel 20 taiđârid já tyeijid 1970-lovvoost onnáá piäiván. Čáitálduv kuraattorin lii spesiaaläššitobdee Petra Laiti.

“Mij lep eromâš iloliih, ete ohtsâščáitáldâh kiäsut Kiasma tääl, kuás sämmilâš tááláštaaiđâ kiäsut vijđáht meid aalmugijkoskâsávt. Čáitáldâh lii vuossâmuš sämmilii tááláštaiđuu já sämityeje ohtsâščáitáldâh Helsigist. Mun anam merhâšitten meid tom, ete sämmiliih láá jiejah čokkim čáitálduv. Petra Laiti ideast mii aalmug moonnâm äigi já tááláš äigi teivâdeh mudágávt”, iätá Sämimuseo Siida museohovdâ Taina Máret Pieski.

Čáitálduv nommâ Ohtii áinooh lii finnim inspiraatio Johan Turi teevstâst Muitalus sámiid birra ivveest 1910. Tot čuujoot ááigán, kuás Turi mield “sämmiliih iä ubâ tiättám, ete láá lemin eres-uv ulmuuh ko sij jiejah”.

”Tave-eennâmlijd aalmugáid lii máttááttum, ete Säämi ij lamaš, já jis lâi, tot ij lamaš tot, maid sämmiliih muštâlii ete tot lii, já jis lâi, tot lappui eres suujâi tiet ko tain, maid sämmiliih ain tobdeh alnestis. Ele adde tom filliđ. Ovdil ko lijjii tave-enâmeh, lâi Säämi. Säämi ij lamaš staatâ, tego mij iberdep staatâid onnáá peeivi, ige aalmuglâšvuotâ, tego mij keččâp paasâin, peic aalmug. Ovdil tuot aalmug lâi enâmijnis áinoo, kote kočodij enâmijdis päikkin”, čáitálduv kuraattor Petra Laiti čáálá.

Kiasma Ohtii áinooh -čáitáldâh lii vuossâmuš vijđes olesvuotâ, mii vuáju sämmilâštaiđui.

”Lii kunnee porgâđ oovtâstpargo eidu Siidain. Sist lii merhâšittee, aalmugijkoskâsávt-uv huámmášume finnim eromâšmättim. Kiasma, mii kulá Aalmuglâšgallerian, prinsiip lii porgâđ oovtâstpargo vijđáht já uđđâ aašijd oppâmáin. Návt mij pyehtip faallâđ ulmuid uđđâ, vijđásub uáinuid – mii lii muu mielâst tááláštaiđuu pargo”, iätá Kiasma museohovdâ Kiira Miesmaa.

Ohtii áinooh
Sämmilii taiđuu äigi
27.3.-6.9.2026, Kiasma

Lasetiäđuh median:
Siida
Taina Máret Pieski, museohovdâ, taina.pieski@samimuseum.fi

Kiasma
Kiira Koskela, tieđetteijee, 050 4786 861, kiira.koskela@kiasma.fi
Piia Laita, viestâdemhovdâ, 0294 500 507, piia.laita@kiasma.fi

Sämimuseo Siida lii väldikodálâš ovdâsvástádâsmuseo sierânâssyergin sämikulttuur já kuávlulâš ovdâsvástádâsmuseo kulttuurpirâspargoin sämmilij päikkikuávlust. Siida kuávdášlâš mittomeeri lii tuárjuđ sämmilii identiteet já kulttuurlii jieštobdo. Siida kulá maailm algâaalmugij museoviärmádâhân.

Aalmuglâšgalleria lii kovetaiđuu väldikodálâš museo. Tot paijeentuálá kulmâ museo, moh kuleh Suomâ tobdosumosijn. Toh láá Ateneum taaiđâmuseo, Tááláštaiđuu museo Kiasma já Sinebrychoff taaiđâmuseo. Tot haaldâš meid aalmuglii taaiđânurâlduv sehe toos lohtâseijee arkkâduv, huksee kulttuuräärbi já oovded taaiđâlii čuovviittâs.