Säämimuseo juátká siärvuslii toimâm virtuaalteivâdmijguin

Säämimuseo Siida lii siärvuslâš museo. Säämimuseo lii vuávám siärvusteivâdmijd čuágáldâh- já čáitáldâhpargo ooleest nuuvt sämikuávlust ko eres soojijn Suomâst. Koronaääigi teivâdmeh uárnejuvvojeh virtuaallávt káidusohtâvuođâi peht. Vuossâmuš virtuaallâš teivâdem lii anarâš eehid tuorâstuv 8.10.2020, kuás moonnâp čoođâ Aanaar kuávlust ive 1902 Suomâ aalmuglâšmuseo čuágálduvváid čoggum tiiŋgâid.

Siärvuslâš toimâm kulá Säämimuseo Siida toimâmprinsiipáid; toh láá om. teivâdmeh, pargopáájáh, seminaareh já kulttuurehideh. Säämimuseo siärvus lii sämmilâš aalmug, mutâ meiddei eres aalmug. Tooimâ mittomeerrin já ulmen lii pyehtiđ museo aldeláá nk. táválâš ulmuu. Siärvuslâš toimâm liäkká uuvsâid museomaailmân — persovnlii ohtâvuođâ peht museo já ton porgâm pargo ohtâsij kulttuurarbijn puáhtá museo aldeláá ulmuu aargâ, eellim já historjá.  Mušto-organisaation museo tuáimá siärvus mušton.

Säämimuseost láá vuávám teivâdmijd miätá Suomâ. Säämimuseo fastâ pargovievâ lasseen siärvuslii toimâm olášuteh Kone ruttârááju ruttâdem Muitát-haavâ siärvuskoordinaattor Ulpu Mattus-Kumpunen, siärvustulkkâ Heini Wesslin sehe jieškote-uv kuávlui museokyeimih, kiäh väljejuvvojeh čohčuv.

Kuovâmáánust Siidast uárnejui vuáruvaigutteijee oppâm peivi ohtsâšpargoost Säämi máttááttâskuávdáin já Metropolia-áámmátollâškovláin. Peeivi ääigi säämi kietâtyeji já konservistem uáppeeh já máttáátteijeeh uápásmii säämi tävirij eromâš jiešvuođáid, täävvirtutkâmušân, konservistmân já repatriaatioprosesáid já taid teemaid suogârdellii pargopáájáin oovtâst Säämimuseo pargovievváin.

Koronaäigi lii vaiguttâm nuuvt, ete museo ij lah puáhtám olášuttiđ siärvuslii toimâm nuuvt vijđáht ko lâi vuávájum. Koronaääigi teivâdmeh uárnejuvvojeh válduášálávt virtuaallâžžân já viggâp toos, ete siärvus jieijâs ohtâvuotâulmuuh teivâdeh jieijâs ulmuid torvolávt. Paijeelmiärálijd almolijd teivâdmijd já mađhâšem velttih.

Teivâdmij kuávdáš roolist láá Säämimuseo čuágáldâhtiiŋgah já čuovâkoveh. Säämimuseo čuágáldâhtiiŋgah já Suomâ aalmuglâšmuseost mäccee čuágálduv tiiŋgah puáhtojeh siärvus tubdâmân já uáinimân. Säämi kulttuurpirrâs uáinusân pyehtim lii meiddei ohtâ toimâm mittomeerijn. Sämmilâžân luándu lii ohtâsii mušto spejâlistee kirjerááju já arkkâdâh. Čuovâkuvijguin muštâččeh paaihij merhâšume iäláttâsâi tááhust, aassâmsaijeen sehe inspiraatio kälden mainâsáid já kietâtuojijd. Uási siärvuslii toimâm puátusijn uáinoo Säämimuseo já Luándukuávdáš Siida uđđâ váldučáitálduvâst.

Siärvuslâš toimâm lii uási Säämimuseo Kone ruttârááju haavâst Muitát – Repatriaatiost revitalisaation säämi museovuáválâšvuođâiguin. Säämimuseo totká haavâst aktivlávt, magareh siärvusliih toimâmvyevih láá kevtittetteeh já vaigutteijeeh.  Pyeremuuh vuáválâšvuođah váldojeh anon uđđâ säämi museovuáválâšvuottân. Meiddei eres Säämimuseo joođoost leijee čáitálduv uđâsmitmân lahtojeijee haavâin (Museovisio-haahâ já Muittut, muitalusat -Interreg-haahâ) siärvuslâšvuođâst lii kuávdáš rooli.